Po pasisisedėjimo su Nora nukeliavau į artimiausią drabužių parduotuvę. Verkiant reikėjo naujų marškinėlių, nes visi kuriuos buvau atsivežus buvo skalbykloje ir juos turėjau atgauti tik kitą dieną. O dabar vilkėjau Alano marškinėlius, kuriuos jis man maloniai paskolino.
Įžengiau į Forever 21 ir iškart puoliau prie nukainuotų prekių. Didelės tikimybės, kad rasiu savo dydžio marškinėlius – nebuvo, bet pabandyti juk verta. Pasiknaisiojus po krūvas drabužių, radau tris tunikas ir vieną džemperį trumpomis rankovėmis. Eidama link persirengimo kambarių nusigriebiau dar dvi palaidinukes, kurios buvo nenukainuotos. Kai buvau išsimatavus beveik visus savo pasirinkimus, ilgai stovėjau ir žiūrėjau į paskutinį pasirinkimą. Man jis patiko, bet klausiau savęs ar tikrai užsidėsiu tokiu trumpus marškinėlius. Galiausiai nusprendžiau juos pasimatuoti. Greitai užsimečiau ir pažiūrėjau į veidrodį. Marškinėliai nedengė mano pilvo, taigi puikiai matėsi kyšanti tatuiruotė iš po šortų. Neturėjau ko slėpti, taigi nusprendžiau pirkti viską, ką matavausi ir nesukti sau galvos. Juk niekada nežinai, ko tau prireiks.
-Anna... Mums nuobodu. – Išgirdau Filo balsą ir perverčiau akis. Padaviau kasininkei pinigus ir giliai atsikvėpiau.
-Labiausiai nuobodu Alanui. – Pasigirdo fone Ostino balsas ir garsus juokas.
-Girdėjai? Grįžk, Anna. Mes numirsim šitam karštyje. –
-Aš jum sakiau eit su manim į miestą, bet ne... Jums per karšta. – Suburbėjau, o Filas nusijuokė.
-Jei rimtai, tai mes, WIM, WCAM, MMI, DGD, Attack Attack! ir dar kelios grupės, planuojam daryt vandens karą. Žinau, kad nenorėtum to praleisti, nes aną savaitę minėjai, kad norėtum sudalyvauti. – Tikriausiai atrodžiau, kaip mažas vaikas gavęs saldainį, nes kasininkė žiūrėjo į mane perkreiptu žvilgsniu. Pagriebiau grąžą, sugrūdau į piniginę, kurią greitai įmečiau į savo patikimą tašiuką ir griebusi prekių maišą išskubėjau iš parduotuvės.
-Net nebandot pradėt be manęs. Greitai grįšiu. – Baigiau pokalbį ir vos ne bėgte keliavau link autobusų. Mėgau retkarčiais pabūt mažas vaikas. Tai leisdavo man nusiramint ir pabūt vėjavaike.
Grįžus į autobusą iškart suradau savo mylimą maudymosi kostiumėlį. Griebiau šortus ir savo naujus ICEE marškinėlius ir greitai persirengiau. Palikus visą techniką savo gulte išėjau į lauką, kur stovėjo grupė vyrų ir kelios merginos. Šyptelėjau sau ir nusigavau prie „OM&M” grupės.
-O, Anna. Kaip tu seksualiai atrodai. – Ostinas metė reikšmingą žvilgsnį į Alaną, o aš šyptelėjau.
-Tai mano slaptas ginklas, kuris padės laimėti vandens karą. – Atsakiau, o Ostinas išsišiepė, kaip mažas vaikas.
-Mes laimėsim! – Ostinas garsiai sušuko, o aš išsišiepiau ir pasižiūrėjau į Alaną, kuris stebėjo mane su šypsena veide. Nekreipiau didelio dėmesio į jo raudonus skruostus, nes spėjau, kad tai buvo saulės kaltė.
-Gerai, sutariam taisykles. – Išgirdau kažkieno balsą ir įtemptai klausiau. Nepraėjus net 10-čiai minučių jau turėjau rankose didelį vandens šautuvą ir sėlinau pro autobusus. Jaučiausi, kaip kokia slapta agentė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą