Stovėjau šalia „OM&M“ autobuso ir rūkiau ketvirtą cigaretę. Nežmoniškai nervinausi ir galvojau, kaip nesusimauti dirbant šį nuostabų darbą. Nesupraskit blogai, mėgau fotografuoti ir tai jau dariau beveik dešimtus metus. Mokėjau dirbti su visokio plauko fotoaparatais ir žinojau, kaip išgauti geriausias ir įspūdingiausias nuotraukas, bet jos ne kiekvienam patikdavo ir tikdavo. Fotografuoti grupes nebuvo lengvas darbas, bet tai buvo vienintelis darbas, kurį dirbdama jaučiausi geriausiai.
-Anna... – Pažiūrėjau į Alaną, kuris atsirado šalia manęs iš niekur nieko. Jo veidas buvo persikreipęs, o jo akys stebėjo cigaretę tarp mano pirštų.
-Alanai, net nedrįsk sakyt man, kad cigaretės mane žudo... – Suburbėjau ir piktai įtraukiau dūmą. Akies krašteliu mačiau, kaip Alanas šyptelėjo.
-Net nesiruošiau, bet pasakyk man... Dėl ko taip nervinies..? – Pasižiūrėjau į Alaną ir prikandau lūpą.
-Bijau, kad susimausiu, Alanai. – Atsakiau tyliai, o Alanas suraukė savo antakius.
-Prašau, nesakyk man, kad susimausi. Anna, tave pažįstu nuo vystyklų ir puikiai žinau, kad fotografija yra tavo pašaukimas. Mačiau visas tavo nuotraukas ir aš negaliu patikėt, kad tu sugebi įamžint tokias akimirkas, kurių niekas kitas neįamžintų... – Šyptelėjau Alanui ir įtraukiau dar vieną dūmą.
-Geresnis fotografas jas įamžintų geriau. – Atsakiau, o Alanas giliai atsikvėpė.
-Aš tave pasiūliau ne todėl, kad norėjau, jog būtum su manim... Na, tai buvo viena iš priežasčių, bet pasiūliau todėl, kad žinojau, jog fotografuoti grupes Warped ture tavo didžiausia svajonė. – Alanas permetė ranką per mano pečius ir patraukė į save.
-Nagi, Anna. Mesk neigiamas mintis lauk. – Linktelėjau galva ir šyptelėjau Alanui.
-Dėkui, mano geriausias drauge. Tavo kalbos visada priverčia mane atsipeikėt. – Alanas nusijuokė ir aš pabaigiau cigaretę. Ne vien tik Alano kalbos priversdavo mane išmest blogas mintis iš galvos, bet ir jo buvimas šalia...
-Eime, draugai. Greit mūsų pasirodymas. – Ostinas iššoko iš autobuso ir pamojo man ir Alanui.
Alanas pasižiūrėjo į mane ir aš jam daviau mažą šypseną. To užteko, kad jis žinotų, jog man viskas gerai. Pagriebęs mano ranką jis patraukė mane paskui save ir aš su kvaila šypsena veide sekiau paskui jį iki pat scenos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą