Iš redaktorės kabineto išėjau perpykusi. Drebėdama iš pykčio atsisėdau prie savo darbo stalo. Kaip ji gali šitaip su manimi elgtis.?
Nuo keturiolikos metų rašiau straipsnius sporto tema. Daugiau nieko nefotografuodavau, tik krepšinio rungtynes. O dabar mane išsiunčia į kažkokį Warped turą. Aš nieko neišmanau apie tokią muziką.! Ji man net nepatinka.! Redaktorės mano argumentai neįtikino. Visą vasarą turėsiu fotografuoti kažkokius muzikantus ir siųsti nuotraukas pačiai nemėgstamiausiai bendradarbei, kuri jas dės į straipsnius. Nuostabu.
Susirinkau popierius, persimečiau per petį fotoaparato krepšį, pasiėmiau rankinę ir išėjau iš redakcijos. Reikėjo ruoštis kelionei.
-Jau išeini, Nora.? - paklausė rudaakis kostiumuotas gražuolis.
-Ilgai manęs nematysi, Kevinai. - sumurmėjau.
-Išėjai iš darbo.? - sunerimęs paklausė mano kolega.
-Išvažiuoju fotografuoti sumauto Warped. - išspjoviau kaip keiksmažodį.
-Tavo amžiaus merginai toks darbas turėtų būti vienas malonumas. Tiek dailių muzikantų vienoje vietoje... - erzino jis mane.
-Tu juk žinai, kad aš ne tokia, kaip dauguma dvidešimtmečių.
-Keistuolė.
Abu nusišypsojome. Kadaise, kai dar buvome vienuoliktokai, mudu draugavome. Buvome pati keisčiausia pora mokyklos istorijoje. Jis - mokyklos gražuoliukas, visada pasitempęs, su kostiumu, aš - žema, niekada nepasidažiusi, visuomet su milžinišku fotoaparatu ir nuolatos skubanti. Mudu puikiai vienas kitą papildėme, tačiau po kurio laiko abu pavargome taikytis vienas prie kito. Kartais, kai vakarais viena gamindavausi vakarienę, gailėdavausi dėl to, kad išsiskyrėme. Būtų buvę gera turėti patikimą žmogų šalia savęs.
-Iki, Kevinai. Paskambink man. - pasakiau apkabindama jį.
Tada įsėdau į savo automobilį ir nuskriejau Los Andželo gatvėmis.
„Kas bus, tas" pagalvojau.
Iki birželio 24-osios reikėjo daug nuveikti. Geriau jau būti pasiruošus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą