2011 m. gruodžio 28 d., trečiadienis

Nora. Septintas.

  Atsibudau kitame mieste, skaudėjo galvą. Kolegos dar miegojo.
  „Jeigu taip bus visą vasarą, aš neišsiblaivysiu" pamaniau ir išgėriau stiklinę vandens. Išlipau iš autobuso ir apsidairiau. Čia jau vyko paruošiamieji darbai, plušo savanoriai. Padariau kelias nuotraukas ir nuėjau ieškoti  maisto.
  Pakeliui sutikau kažkur matytą vaikiną.
  - Ei, tu Nora, tiesa.? - paklausė jis.
  Jis buvo gana aukštas, gražiomis akimis ir draugiška šypsena.
  -Taip, tu teisus. Norėčiau prisiminti visus, kurie kažkokiu stebuklingu būdu sugeba įsiminti mano vardą, bet, atleisk, nežinau kuo tu vardu. - prisipažinau.
  - Šeilis. - nusišypsojo.
  - Malonu susipažinti. - nusijuokiau. - Ei, tu iš OM&M, tiesa.? - staiga prisiminiau.
  - O, jau kažką įsidėmėjai. - pagyrė.
  - Ei, nesišaipyk.! Sunku, kai viskas nauja. - prisimerkiau.
  - O, tai čia tu ta fotografė, kuri nemėgsta Warped.?
  - Niekada nesakiau, kad nemėgstu. Tiesiog man labiau prie širdies kiek kitokia muzika. Ir visiškai nesusigaudau, kas čia groja ir dėl ko spiegia visa ta minia žmonių. - prisipažinau.
  - Apsiprasi.
  Priėjome jo grupės autobusą, iš jo triukšmingai lipo kiti vaikinai ir Anna. Nusišypsojau jiems, visi draugiškai pasisveikino. Niekuomet negalvojau, kad galėčiau draugauti su tokiais žmonėmis, bet štai mes plepėjome susisėdę ant žolės ir dorojome savo pusryčius. Buvo keista, bet smagu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą