Lengvai nusižiovavau ir apsidairiau. Mano fotoaparatas ilsėjosi mano rankose, kol aš stovėjau ir stebėjau savo aplinką. Galėjau fotografuoti viską, kas buvo susiję su šiuo turu, bet būtiniausiai turėjau nufotografuoti grupes, kurias man kiekvieną dieną turėjo paskirti įrašų studija. „OM&M“ vyrukų nuotraukos buvo sąrašo viršuje per visą turą, bet prie jų, turėjau dar parūpinti marias nuotraukų.
Kadangi stovėjau netoli įėjimo, nufotografavau laukiančius fanus. Jie atrodė laimingi. Dar nufotografavau kelis Warped savanorius, kurie atrodė pervargę. Jaučiau jų skausmą, bet žinojau, kad visa tai, ką jie patirs šiandien, liks jų atmintyje visą gyvenimą. Warped būdavo sunku pamiršti. Vien atmosfera sukeldavo euforiją, kurią būdavo sunku ištrinti iš prisiminimų. O ką jau kalbėti apie žmones, kuriuos čia sutikdavai... Warped buvo nepamirštamas festivalis.
Šyptelėjau sau ir padariau dar kelias nuotraukas. Šortų kišenėje pajaučiau vibruojantį telefoną ir perverčiau akis.
-Taip? – Paklausiau pridėjus telefoną prie ausies.
-Kur tu dingai? – Išgirdau Alano balsą. Girdėjau šurmulį fone taigi spėjau, kad vaikinai ruošiasi.
-Turėjau padaryt kelias nuotraukas ir apsiprast su aplinka. Ir... turėjau sužinot laikus kada man patikėtos grupės groja. – Atsakiau, braukdama ranka per plaukus. Alanas giliai atsikvėpė ir kažkam kažką sumurmėjo.
-Taigi mes turim visus sąrašus, Anna. – Suraukiau antakius. Ir vėl jis pradės būt, kaip kokia mama...
-Alanai, aš dirbsiu per visą Warped. Tu manęs negalėsi prižiūrėt kiekvieną sekundę. – Piktai debtelėjau. Girdėjau, kaip Alanas atsikvėpė ir aš truputėlį pasijaučiau blogai.
-Žinau, Anna, tiesiog... Nenoriu, kad tau kažkas blogo nutiktų. – Žinojau, kad jis man nori tik gero, bet mane erzino jo pastovus rūpinimasis. Aš buvau didelė mergaitė ir galėjau pasirūpint savim.
-Greičiau kažkam kitam nutiks kažkas blogo... – Sumurmėjau, o Alanas tyliai nusijuokė. Jis žinojo, kad aš buvau teisi. Jis mane pažinojo nuo vystyklų ir ne vieną kartą matė, kad jei kažkas bandė su manim kovot, aš laimėdavau kiekvieną kovą. Nesvarbu kokia ta kova būdavo: žodinė ar kumštinė.
-Tuoj pradės leist vaikus, tai būkit pasiruošę. – Sumurmėjau ir pasisukau keliauti link „OM&M” autobuso. Turėjau bent dvi valandas iki kol turėsiu pradėt savo darbą, taigi galėjau šiek tiek atsipalaiduoti ir tinkamai paruošti savo žaisliukus darbui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą