2011 m. gruodžio 28 d., trečiadienis

Nora. Šeštas.

  Anna ėjo link autobuso su OM&M vaikinais. Vaikinas oranžiniais plaukais tiesiog rijo ją akimis, kol ji žiūrėjo į mane.
   - Sekasi.. Įdomiai. - nusijuokiau. - Mes su vaikinais einame ko nors išgerti. Gal nori kartu.?
  Ji pažiūrėjo į Šoną ir Neitą su nepritarimu.
  - Šeilis netiki, kad galiu jį sutriuškint žaisdama Halo, manau pirmiausia reikia jį pamokyti.
  - O, aišku. Sėkmės tau tuomet. Manau, susitiksim rytoj. - nusišypsojau. - Sumalk juo į miltus.!
  - Būtinai. - nusijuokė ji ir nuėjo.
  Šonas ir Neitas pamojo man. Jie jau spėjo nueiti prie baro ir paimti mums po kokteilį.
  - Šonai.! - suspigo kažkokia mergina.
  Ji neturėjo akreditacijos, neįsivaizdavau, kaip čia pateko. Kur žiūri apsauga.? Mergina iš karto nubėgo prie vaikinų. Po kelių akimirkų mano gėrimo jau nebebuvo ir Šonas su Neitu dirbtinai juokėsi iš jos pokšto. Prisėdau greta, užsisakiau kokteilį, barmenas šypsojosi.
  - Ir tada - negalėjau patikėti savo akimis - stovite jūs.! - plepėjo paauglė.
  „Šauni istorija, žmogau." norėjau pasakyti, bet susivaldžiau. Vienu užsivertimu išgėriau kokteilį ir nufotografavau barmeną.
  - Kaip manai, kviesti apsaugą, ar dar pakentėti.? - tyliai tik man sumurmėjo Neitas.
  - Ei, Šonai, visai pamiršau. Vadybininkas prašė, kad užeitumėt pas jį pasikalbėti. Atrodė skubu. - pasakiau.
  Sutikau dėkingas jo akis. Jie greitai atsisveikino su mergaite, kuri dabar nepatenkinta žiūrėjo į mane. Skubiu žingsniu patraukėme link autobusų. Jau beveik lipau į vieną jų, papuoštą didelėmis raidėmis 3OH!3, kai suskambo mano telefonas.
  - Nora, kur nuotraukos.?! - nė nepasisveikinusi mane aprėkė bendradarbė Sara, kuri rašė straipsnius apie Warped.
  - Tuoj bus. - sumurmėjau ir padėjau ragelį. - Velnias, lengva pamiršti, kad dirbi.
  - Jau pabėgsi.? - man vaidenosi, ar Šonas tikrai atrodė nusivylęs.?
  - Deja taip. Dėkui už vakarą.
  - Susimatysim rytoj.? - paklausė Neitas.
  - Žinoma. - nusišypsojau ir iškeliavau į žurnalistų autobusą. Čia virė veiksmas.
  Tarškėjo klaviatūros, spragsėjo pelės, ūžė kompiuteriai.
  - Labas, Nora. - pasisveikino vaikinas žaliais marškinėliais. Neprisiminiau jo vardo.
  - Sveikas. - atsakiau. Tada įsipyliau stiklą burbono ir įsijungiau kompiuterį.
  Iš karto atsidarė mano mėgstama nuotraukų redagavimo programa ir ėmiau perkelinėti nuotraukas. Kol tvarkyklė automatiškai koregavo fotografijas ir ženklino jas mano logotipu, prisijungiau prie kolegų, kurie lošė pokerį ir rūkė cigarus.
  Nusimatė įdomi kelionė.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą