Bėgome gatve nuo įkyrios šviesiaplaukės, kuri vis prašė Šono numerio. Ji buvo apsiavusi batus klaikiai aukštais kulnais, todėl mudu su šviesiaplaukiu gražuoliuku atsiplėšėme. Pasukome į siaurą gatvelę ir dėl visa ko pasilėpėme už namo. Čia vietos nebuvo daug ir teko stovėti prisispaudus vienam prie kito.
Nežinau, kuris veiksnys buvo reikšmingiausias: artumas, gaudynių azartas, išgertas alkoholis ar simpatijos, bet po akimirkos jo lūpos jau lietė manąsias. Dar nespėjusi atsigauti po bėgiojimo, mano širdis ėmė dar greičiau plakti. Jau buvau pamiršusi, ką reiškia bučiuotis su išmanančiu ką daro vaikinu.
- Radau tave.! - suspigo kažkas.
Atsitraukiau nuo Šono, kiek tai buvo įmanoma, ir pažvelgiau per jo petį. Žinoma, akimirkos žavumą sugadino ilgakojė blondinė, nė nepastebėjusi, kad mes šiek tiek užsiėmę.
Šonas pažvelgė į mane iškankinta išraiška, aš pavarčiau akis.
- Pasiduodu. - pasakė jis. - Nuo tavęs neįmanoma pabėgti.
Jo alsavimas buvo beveik toks pat trūksmingas kaip mano. Šonas atsitraukė ir atsisuko į ją.
Blondinė suspigo iš džiaugsmo tarsi šunytis ir suplojo rankomis. Beveik įsivaizdavau kaip vizgina uodegą. Turint omenyje tai, kaip ji sugebėjo mus susekti, ėmiau įtarinėti, kad ji buvo kokio nors nevykusio bandymo pudelį paversti žmogumi rezultatas.
- Laimėjęs visada gauna kokį nors prizą. - viliojančiai šypsojosi ji.
- Taip, žinoma.
Stebėjausi jo diplomatijos sugebėjimais.
- Gali užduoti man tris klausimus. - dirbtinai nusišypsojo Šonas.
- Kur būsi rytoj šeštą.?
- Prie scenos, ant jos arba autobuse.
- Gal norėsi po koncerto susitikti.?
Stebėjausi jos atkaklumu ir drąsa. Jei nebūtų tokia kvaila, ji galėtų daug pasiekti.
- Nemanau, kad galėsiu.
- Kas pati gražiausia mergina visame pasaulyje.? - nepaisydama visų šaltų jo atsakymų, blondinė vis dar tikėjosi, kad šis bus jai palankus.
- Mano mergina. - greitai išbėrė Šonas. Atrodo, tik po kurio laiko suprato, ką pasakė.
Na štai. visą naktį tikėjausi, kad jis kur nors paslys ar pasakys ką nors netinkamo. visą laiką atrodė nuoširdus ir draugiškas, o dabar, kai jau beveik ėmiau juo pasitikėti, pasirodo, kad turi merginą.
Nesiseka.
- Tu turi merginą.? - garsiai ištarė mano klausimą šviesiaplaukė.
- Atleisk, jei gerai suskaičiavau, tavo klausimai jau baigėsi. - nusišypsojo Šonas, stengdamasis nežiūrėti į mane.
Jis plačiu mostu pasirašė į blondinės užrašų knygutę ir kantriai papozavo bendrai nuotraukai, kol aš rankose laikiau briliantais puštą rausvą iPhone.
Mergina labai patenkinta pasišalino. Mes patraukėme atgal į Warped teritoriją.
- Kodėl nesakei.? - sumurmėjau.
- Ko.? - Šonas atrodė paskendęs savo mintyse.
- Kad turi merginą. Jaučiuosi nusidėjusi. - šyptelėjau.
- Aš, na... Paskubėjau. - atsakė. Nebuvau mačiusi jo tokio pasimetusio. - Reikėjo pirmiau..
Jis sustojo. Nieko nebesupratau.
- Nora, būsi mano mergina.?
- Palauk. Ką.? - sukosi galva.
- Neišsidirbinėk. - maldaujamai pasakė.
- Aš.. Jo, tikriausiai. - pasakiau, nesigaudydama aplinkoje.
- Super. - jo akyse vėl blykstelėjo liepsnelė, o rankos apsivijo mano liemenį.
Viskas taip greitai keitėsi.!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą