Stebėjau merginą, Norą, stovinčią priešais mane su fotoaparatu rankose. Buvau tikra, kad ji ką tik mane nufotografavo. Nežinojau kokiu tikslu, bet man tai nelabai rūpėjo. Labiau mėgau būti už objektyvo, bet pasitaikydavo progų, kai ir man tekdavo nusifotografuoti arba mane nufotografuodavo be mano žinios. Taigi šiuo momentu man buvo nesvarbu, ar patekau į kokią nuotrauką.
-Kaip jautiesi prieš Warped, Nora? – Paklausiau, nelabai žinodama, kaip pradėti pokalbį. Nora susiraukė truputėlį ir aš nustebau. Nejaugi buvo žmogus, kuris galėjo nemėgt Warped..?
-Lyg čia ne mano vieta. – Nora atsakė ir aš perbraukiau ranka per plaukus.
-Kodėl taip manai? Warped nėra toks... baisus, kaip atrodo. – Šyptelėjau, bandydama paguosti Norą.
-Manęs Warped negąsdina, ne, tiesiog... Dirbant tik su sportu nuo 14, nėra labai malonu peršokt prie muzikos. – Nora atsakė ir aš nustebusi pasižiūrėjau į „OM&M” autobusą.
-Ah, suprantu... Aukščiausioji valdžia išsiuntė į priešo zoną? – Šyptelėjau, o Nora prunkštelėjo, linksėdama galva.
-Kažkas panašaus... – Ji sumurmėjo, o aš pasižiūrėjau į savo fotoaparatą. Koncertai jau turėjo prasidėti, o aš turėjau dar bent gerą pusvalandį iki „Attack Attack!” pasirodymo. Reikėjo ilgai neužsišnekučiuoti ir nusigauti iki scenos...
-Jei atsipalaiduosi ir įsijausi į Warped sūkurį, tai vasaros gale tikrai norėsi viską pakartoti. – Šyptelėjau Norai, o ši papurtė savo galvą.
-Na, nemanau, nes visa tai ne mano stilius. Aš net neįsivaizduoju, kas per grupės čia gros. Ir jie visi atrodo tokie arogantiški...– Ji atsakė piktai, o aš nusijuokiau. „Nespręsk apie knyga iš viršelio“ norėjau pasakyt, bet susilaikiau.
-Patarčiau su kai kurių grupių nariais pabendraut truputėlį. Aišku, jie taip atrodo, bet visi dažniausiai apsirinka. Tas faktorius, kad tu mergina, gali pastūmėti juos elgtis, kaip idiotai, bet visi jie draugiški ir linksmi. IR, jei labai reikės pagalbos, visada gali kreiptis į mane. Aš gyvenu šitam autobuse su, berods, 7 vyrais, taigi neišsigąsk jei atklysi čia. – Nora šyptelėjo draugiškai ir aš pasižiūrėjau į atsidarančias autobuso duris. Pakėliau fotoaparatą prie akies ir padariau kelias vaikinų nuotraukas, kol jie visi ėjo iš autobuso.
-Anna! Kas tavo draugė? – Ostinas atsirado prie manęs su milžiniška šypsena veide. Nora jį nužvelgė su milžinišku nepasitenkinimu, bet nemanau, kad Ostinas, tai pastebėjo.
-Ostinai, čia Nora. Nora, čia Ostinas, vienas iš autobuso gyventojų. Ten visi kiti. – Pamojau ranka į likusius vaikinus, stovinčius tolėliau nuo mūsų.
-Malonu, Nora. – Ostinas šyptelėjo, o Nora atsakė tuo pačiu.
-Anna, keliausi su manim pažiūrėt „Attack Attack!“? – Ostinas aklausė, o aš mečiau jam skeptišką žvilgsnį.
-Aš juos fotografuosiu, Ostinai. – Atsakiau, o Ostinas linsmai suplojo rankomis.
-Leisim laiką kartu! – Jis išsišiepė, kaip mažas vaikas ir paėjo kelis žingsnius nuo manęs ir Noros.
-Einu paerzinsiu Alaną su šita informacija. – Perverčiau akis, o Ostinas linksmai nušuoliavo prie taip gerai pažįstamo žmogaus oranžiniais plaukais.
-Ar jis visada toks hiperaktyvus..? – Nora lėtai paklausė, o aš gūžtelėjau pečiais.
-Neįsivaizduoju. Susipažinau su juo ne per seniausiai, bet tais kartais toks buvo, taigi... Dar negaliu užtikrintai atsakyti. – Nora stebėjo visus „OM&M” vyrukus, kol nepasisuko į mane ir su šypsena veide pasakė:
-Tikiuosi susimatysim vėliau, o dabar geriau einu dirbt savo darbo. – Ir su tuo ji apsisuko ir pradėjo keliauti savu keliu.
-Sėkmės, Nora. – Atsakiau, stebėdama jos nueinančią nugarą. Ji atrodė linksma ir draugiška, bet aiškiai matėsi, kad ji čia nesijaučiau maloniai. Pasižiūrėjau į Ostiną ir Alaną, bei visus kitus ir vėl į Noros siluetą. Šyptelėjau sau ir nusprendžiau pakeisti jos nuomonę apie Warped ir arogantiškus atlikėjus. Buvau įsitikinus, kad mūsų pasaulis jai tikrai patiks.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą