Vaikščiojau po teritoriją ir klausiausi muzikos. Fotoaparatas nuolatos spragsėjo, nuotraukų turėjau tiek, kad teks siųsti visą naktį. Jau atpažinau kai kuriuos fotografus, bet Annos nebuvau sutikusi.
Nuėjau į 3OH!3 pasirodymo pabaigą, padariau begalę gerų kadrų. Man patiko mano nauji objektyvai. Finansavimą jiems, aišku, parūpino redakcija, bet išsirinkau pati. O aš nusimanau apie tokius dalykus. Pirmąjį juostinį fotoaparatą gavau, kai buvau dar visai maža. Nuo tada nesiskyriau su juo ir kai buvau dešimties mano pirmąją nuotrauką išspausdino vietos laikraštis. Žinojau, ką darau.
Sumaniau apsižvalgyti užkulisiuose. Nufotografavau keletą įdomių žmonių. Netrukus už nugaros išgirdau savo vardą. Atsisukau ir pamačiau Šoną, einantį manęs link. Su juo ėjo ką tik nuo scenos nulipęs Natanielis. Abu žengė šypsodamiesi.
- Jis netikėjo, kad gali būti gražių fotografių. - pasakė Šonas. - Nora, tai Neitas. Neitai, Nora.
- Turiu pripažinti, jis buvo teisus. - pasakė Neitas. - Malonu susipažinti.
Abu buvo keistai draugiški, stebėjausi. Negi visi muzikantai tokie.? Pažinojau nemažai įžymių žmonių. Nuolatos sukiodavausi NBA rungtynėse, tad persimesdavome žodeliu kitu su Pau Gasol'iu, Kobe Bryant'u ir kitais LA Lakers žaidėjais. Tai buvo įprasta. Tuo labiau, kad krepšininkai buvo paprasti žmonės, neretai netgi kiek kvailoki. Dabar kalbėjausi su visai garsiais muzikos industrijos atstovais ir jaučiausi tarsi bendraudama su kolegomis ar draugais.
- Jūs nedaug fotografių matėt, jei taip šnekat, - pasakiau. - Man taip pat malonu, Neitai.
- Eime, išgersim ko nors. - pasiūlė Šonas.
Mielai sutikau ir nusekiau paskui juos. Pakeliui pamačiau Anną.
- Palaukit minutę. - sumurmėjau. - Anna.!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą