Patogiai įsitaisiau lėktuvo pirmosios klasės kėdėje ir laukiau, kol susės kiti keleiviai. Mano fotoaparatas gulėjo man ant kelių, krūva objektyvų saugiai ilsėjosi kuprinėje prie mano kojų.
-Gal užkelti jūsų bagažą.? - žaviai nusišypsojo stiuardas.
-Ne, dėkui. - atsakiau.
Savo aparatūrą turiu matyti. Tai visas mano turtas. Tie objektyvai uždirba man duoną. Nesvarbu, kad dabar turiu pakankamai pinigų nusipirkti naujiems.
Lėktuvas atsiplėšė nuo žemės ir stiuardesės ėmė vaikščioti po saloną, siūlydamos gėrimus ir užkandžius. Už skrydį mokėjo redakcija, todėl užsisakiau porą stiklų gero viskio, greitai išgėriau, užsidėjau ausines, įsijungiau Depeche Mode diskografiją ir užmiršau visą pasaulį.
Atsibudau lėktuvo ratams atsitrenkus į žemę. Keleiviai pasiuto ploti, o aš tyliai nusivyliau, kad nenukritome.
-Sveiki atvykę į Dalasą.!- pranešė stiuardesė.
Lėktuvas dar kiek pariedėjo ir sustojo. Šiek tiek apspangusi susirinkau savo turtą ir išlipau. Dalasas. Pirmasis Warped turo miestas.
Turiu tai padaryti. Jei gerai padirbėsiu šitame festivalyje, redaktorė pažadėjo apsvarstysianti galimybę išleisti mane į Europos vyrų krepšinio čempionatą mažytėje šalyje kažkur šiaurėje, keistu pavadinimu Lietuva. Norėjau ten. Viską būčiau atidavusi dėl galimybės ten sudalyvauti. Dabar metas parodyti, ką sugebu.
Įjungiau fotoaparatą ir keliais paspaudimais įamžinau pirmuosius įspūdžius - saulę ir karštį. Pasiėmiau savo bagažą ir išėjau į atvykimų salę. Minioje lengvai ir spalvingai apsirengusių žmonių pamačiau kortelę su savo pavarde. Nufotografavau ją ir priėjau pasisveikinti su vairuotoju.
Nusekiau paskui jį iki juodo visureigio, įsitaisiau ant galinės sėdynės.
„Padarykim tai", pamaniau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą