Anna [12]

Buvau peršlapus nuo galvos iki kojų. Vanduo lašėjo nuo manęs upeliais, o aš kaip mažas vaikas nesiruošiau pasiduoti. Mano komandos nariai (a.k.a „OM&M”) buvo jau seniausiai iškritę iš vandens karo ir aš buvau vienintelė, kuri turėjo paskutinį šansą atnešti komandai pergalę. Buvau pasislėpusi už kažkokios grupės autobuso ir laukiau puikios progos, kad galėčiau užpulti Beną iš „WIM“, bei Kailą iš „WCAR“. Lėtai pajudėjau iš savo slėptuvės. Apžiūrėjau aplinką pro autobuso kraštą, kai išgirdau:

-Matau ją. – Pasukau galvą ir pamačiau link manęs atbėgantį Beną ir Kailą. Kaip maža mergaitė suklykiau ir pasileidau bėgti pro autobusus. Mėčiau savo pėdas, žinodama, kad taip sugebėsiu laimėti. Aš buvau labai konkurencinga. Tereikėdavo mažos ugnelės, kad užsivesčiau ir kovočiau iki pačio galo. Belakstydama pro autobusus, netyčia atsiradau už Kailo. Jis manęs buvo dar nepastebėjęs. Pasinaudojau proga ir permirkiau jį vandeniu. Jis metė man pašiepiamą žvilgsnį, o aš pasileidau bėgti. Išbėgau į plyną lauką, kur sėdėjo visi pralaimėtojai ir buvo vandens atsargos.

-Anna? – Pamačiau Šeilį ir šyptelėjau jam.

-Pasiduok, Anną. „WIM“ jau laimėjo šitą karą. – Pasisukau į Beną iš „WIM“ ir šyptelėjau.

-Nieko jūs nelaimėjot. – Šyptelėjau ir pasileidau bėgti link vandens kibirų. Girdėjau Beno žingsnius už manęs ir tikėjausi, kad man pavyks laimėti. Esant vos keli žingsniai nuo kibirų, sviedžiau ginklą į šoną ir greitai griebus kibirą, paleidau vandenį į Beną. Vanduo jį permirkė nuo galvos iki kojų ir aš išsišiepiau, kaip mažas vaikas.

-Mano maža mergytė atnešė mums pergalę. – Iš niekur nieko Ostinas pagriebė mane ir pradėjo sukioti ore, kaip kokią lėlę. Aš neturėjau jėgų net pajudėti.

-Taip, Ostinai, laimėjom. Dabar nuleisk mane. Nueisiu pasiimti fotoaparato. Reikia visos grupės nuotraukos. – Greitai nukeliavau į „OM&M” autobusą ir pagriebiau savo žaisliukus. Grįžus į lauką, padariau krūvą nuotraukų su visais vandens karo dalyviais. Buvau pasveikinta ir pagirta. Labiausiai nustebino Benas iš „WIM“, kai priėjo ir pasakė, kad nesitikėjo, kad pralaimės man.

-Priimsiu tai, kaip komplimentą. – Šyptelėjau jam ir greitai nufotografavau jo besišypsantį veidą. Jis buvo nežmoniškai gražus, bet mano širdis priklausė vienam ir tam vieninteliui oranžinių plaukų savininkui iš „OM&M”.

-Anna, neflirtuok su priešais. – Ostinas vėl išdygo prie manęs su didžiule šypsena veide. Mečiau jam pašiepiantį žvilgsnį.

-O kas bus jei flirtuosiu? Priversi raudonuot su pokštais apie mane ir Alaną? – Šyptelėjau, o Ostinas nusijuokė.

-Ne. Tiesiog uždarysim tave ir Alaną į autobuso galą ir išleisim tada, kai pripažinsit savo jausmus. – Ostinas herojiškai pareiškė, o aš nusijuokiau.

-Ostinai, neišsigalvok. – Sumurmėjau ir pakėlus fotoaparatą prie akių padariau kelias nuotraukas.

-Gerai, eime. Aš su tavim seniai norėjau pasikalbėti, kaip tėvas su dukra. – Kartu nusijuokėm ir atsisveikinę su Benu iš „WIM“, pajudėjome link tuščios pievos prie autobusų. Atsisėdom ant žolės ir aš padariau dar kelias nuotraukas.

-Eisiu iškart prie reikalo, Anna. Tu patinki Alanui. Alanas patinka tau. Pagaliau, pasakykit vienas kitam savo jausmus. – Pasižiūrėjau nustebusiu žvilgsniu į Ostiną.

-Iš kur tu ištraukei, kad aš patinku Alanui? – Paklausiau, nelabai tikėdama tuo.

-Tai yra pats akivaizdžiausias dalykas pasaulyje, bet jūs abu to nematot. – Ostinas atsakė, o aš pasižiūrėjau į fotoaparatą.

-Mes geriausi draugai, Ostinai... – Sumurmėjau, o Ostinas papurtė galvą.

-Jūs abu norit peržengt tą ribą, bet aiškiai bijot. Pagaliau užsiauginkit porą ir pasakykit, kad vienas kitam patinkat. Net skaudu matyt, kaip Alanas vos tvardosi... Šiandien, kai tave pamatė taip apsirengusią, tai galvojau apalps ir neatsikels... – Nusišypsojau, stebėdama Ostino įmantrius judesius. Pakėlusi kamerą prie akies, nufotografavau jį.

-Anna, tu varai jį iš proto, bet jis bijo, kad susimaus jei kažką pasakys tau. Kadangi tas pats yra su tavim, tai reikia, kad jus kažkas pastūmėtų pagaliau prisipažinti vienas kitam. Mes bandėm daryt tai nuo pat Warped pradžios, bet dabar, aš tau sakau akis į akį... Paskubėk, kol nepasirodė kokia kita ir jo nenuviliojo. – Šyptelėjau Ostinui ir sulinksėjau galva.

-Gerai... Patikėsiu tavimi ir pasakysiu jam, kaip jaučiuosi. – Ostinas suplojo rankomis, kaip mažas vaikas ir pakilo nuo žolės.

-Eime persirengt ir keliausime pavakarieniaut. Reikia pavaišint tave čempiono vakariene. – Abu nusijuokėm ir susikabinę alkūnėm, pasišokinėdami nukeliavom į „OM&M” autobusą, kur visi kiti grupės nariai sėdėjo jau persirengė sausais drabužiais ir šnekučiavosi apie Warped, bei muziką. Mano akys iškart surado taip gerai pažįstamas ir šyptelėjus Alanui, nukeliavau persirengti. Visą laiką galvojau apie Ostino žodžius ir pažadėjau sau, kad pasitaikius pirmai progai pasakysiu Alanui, kaip iš tiesų aš jaučiuosi.