Anna [14]

Sedėjau šalia Noros ir stebėjau žvaigždes. Nekenčiau tos spengiančios tylos, kuri gaubė atmosferą, bet turėjau susitaikyt su tuo. Nebuvo ta vieta, kur turėčiau lįst ne į savo reikalus. Tai buvo Noros pasirinkimas, ar ji papasakos viską, kas nutiko.

-Anna! – Pasižiūrėjau į autobusų pusę ir pamačiau man mojuojantį Alaną. Bent jau atrodė, kad ten Alanas...

Atsikvėpiau ir pasižiūrėjau į Norą. Nenorėjau palikti jos vienos, bet nemokėjau guosti žmonių. Išklausyti galėjau, bet duoti patarimus – jokiu būdu. Galbūt todėl buvau tokia nepastabi, kai reikdavo narplioti savo jausmus..?

-Aš turiu eiti, bet... – Pakilau nuo žemės ir mečiau žvilgsnį į Norą.

-Turi mano numerį. Jei bus labai blogai – paskambink. Išklausysiu visko, ką turėsi pasakyt ir galbūt, per kokį stebuklą, sugebėsiu duoti tau patarimą. – Šyptelėjau sau, galvodama, kad su visiška idiotė.

-Laikykis, Nora. – Sumurmėjau ir nužingsniavau link Alano. Tamsoje mačiau šypseną Alano veide, kai prisiartinau prie jo.

-Kas nutiko Norai? – Jis paklausė, permesdamas ranką aplink mano pečius, o aš apvijau savo ranką aplink Alano liemenį.

-Kai žinosiu, kad galiu papasakot, tai tada ir papasakosiu. – Šyptelėjau, o Alanas susiraukė, kaip mažas vaikas.

-Tu tokia žiauri... – Jis sumurmėjo, o aš nusijuokiau.

-Bet aš tau patinku, taigi... – Pakilnojau savo antakius, o Alanas pervertė akis, bet negalėjo nuslėpti šypsenos veide.

-Taip, taip, patinki... – Jis sumurmėjo, o aš jį sustabdžiau ir apsikabinau.

Apie mano ir Alano draugystę žinojo tik „OM&M“ grupės nariai ir Nora. Daugiau stengėmės niekam nieko nesakyti, nes nežinojom, kas bus po Warped. Įrašų studija buvo užsiminusi apie pastovų darbą, bet jokių prošvaisčių nenusimatė, taigi aš ir Alanas niekur neskubėjom. Vaikščiojimai susikabinus rankomis, kartu miegodavom vienam gulte, ilgi apsikabinimai ir visi kiti malonūs širdžiai veiksmai, bet jokių bučinių. Net nežinau kodėl...

-Kaip manai, ką veiksi po Warped? – Staiga paklausiau, žvilgterėdama į Alano akis. Jis įtemptai stebėjo mane.

-Koncertuosiu, tikriausiai... – Jis susiraukė ir pasižiūrėjo į dangų. Man taip pat buvo sunku pagalvot, ką aš veiksiu po Warped. Vien tik mintis, kad būsiu atskirta nuo Alano mane varė į liūdesį...

-Nešnekam apie tai, kas bus po Warped, gerai..? – Alanas pasižiūrėjo į mane ir šyptelėjo.

-Gerai. – Atsakiau su šypsena veide. Pasisukom keliauti link autobuso. Šnekučiavomės apie tos dienos koncertus ir juokavom. Buvo gera būti su Alanu...

-Anna..? – Alanas staiga paklausė, kai buvom šalia autobuso. Pasisukau į jį.

-Ar... galiu tave pabučiuot? – Jis lėtai paklausė ir aš išsižiojau iš nuostabos.

-Na... taip. – Sumikčiojau, nežinodama, kaip elgtis. Alanas žengė žingsnį link manęs ir švelniai palietė mano skruostą su savo šiurkščiom rankom. Su kita ranka patraukė kirpčius nuo mano akių ir uždėjo savo kaktą ant manosios.

-Norėčiau taip visą naktį su tavim prabūt... – Jis sumurmėjo ir man nespėjus atsakyt, pabučiavo mane. Bučinys buvo mielas ir švelnus. Gaila, kad truko neilgai, nes kai Alanas atsitraukė nuo manęs, norėjau bučiuoti jį, kad ir visą naktį. Svarbiausia, kad galėčiau jausti, jog jis yra šalia.