Po kelių stikliukų akyse prašviesėjo. Papasakojau Annai apie savo darbą, ką labiausiai jame mėgau. Buvau pamiršusi, kaip man patiko tekila.
Šiandien man dirbti nereikėjo, nes Sara neketino rašyti apie šio vakaro koncertą. Nusprendžiau palaikyti kompaniją Annai ir pažiūrėti kaip ji dirba. Ji neprieštaravo, tad atėjus laikui plepėdamos patraukėme spiegiančios minios link. Stebėjau kaip Anna prisideda fotoaparatą prie akies ir ima spragsėti. Nuo scenos aukštybių Alanas taip pat ją stebėjo. Kitaip, nei visi. Įdėmiai, su kažkokia liepsnele. Su meile.
Atsidusau ir pasvajojau apie tekilos butelį autobuse. Toliau stebėjome koncertus, po kurio laiko prie mūsų prisidėjo ir OM&M vaikinai. Kartu prasibastėme iki pat pabaigos, man visai sekėsi bendrauti.
Pasakojau kaip per vieną treniruotę „Lakers" žaidėjas davė man kamuolį ir pareikalavo, kad mesčiau iš pusės aikštės. Visi leipo juokais, kai prisipažinau, kad kamuolys nuskrido tiesiai kitam krepšininkui į galvą.
Tada pamačiau Šoną ir mano nuotaika vėl pasikeitė. Staigiai nusisukau ir susidomėjau, ką Anna pasakoja kažkokiems nepažįstamiems vyrukams.
Ji sugavo mano žvilgsnį ir apkabino. Supažindino mane su krūva žmonių, įsidėmėjau tik porą vardų. Mano smegenims buvo darbo ir nebegalėjau liūdėti.
- Ačiū. - po kiek laiko sumurmėjau Annai.
- Nėra už ką. - nusišypsojo ji.
Nuėjau į fotografų autobusą persirengti, radau užmirštą savo telefoną su krūva praleistų skambučių ir žinučių. Išjungiau garsą ir įsimečiau jį į šortų kišenę.
Išlipau ir priėjau prie jau susiruošusio būrelio. Visi buvo džiugiai nusiteikę, pasistengiau užsikrėsti jų nuotaika.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą