Nežinojau, ką pasakyti Annai. Ji apsisuko ir ėmė eiti.
- Palauk. - ištiesiau ranką ir sustabdžiau ją.
Tada apkabinau ją. Su aukštakulniais buvau beveik jos ūgio, dabar mudviejų apranga kardinaliai skyrėsi - aš prisiderinau prie Kevino oficialių apdarų ir vilkėjau siaurą juodą sijoną bei baltus marškinius trumpomis rankovėmis, ji, kaip visuomet vilkėjo laisvus ir neįpareigojančius drabužius.
- Ačiū už viską. - sumurmėjau. - Paskambink kada nors.
- Būtinai. - pasakė ji.
- Ir perduok vaikinams linkėjimus. Niekur jų neradau, o mums reikia skubėti į lėktuvą...
- Nesirūpink. Viskas gerai. Geros kelionės. - nusišypsojo ji.
Pamojavau jai ir mudu su Kevinu nuėjome link automobilio. Išsiėmusi fotoaparatą paskutinį kartą nufotografavau Warped ir mes išvažiavome.
Įlipau į lėktuvą nepaprastai laiminga. Aš ir Kevinas planavome kurį laiką pabūti Los Andžele ir rugpjūtį išskristi į Europą. Laukė begalė įspūdžių ir milijonai nuotraukų. Nekantravau pasikeisti objektyvų ir imti fotografuoti krepšininkų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą