Visą rytą laiminga čiauškėjau apie tai, kaip ilgėjausi namų ir kaip norėjau važiuoti į Europą. Milijoną kartų nufotografavau Keviną, jis visose nuotraukose atrodė idealiai. Tikras modelis.
- Jeigu jau baigei, norėčiau pranešt tau kai ką svarbaus. - kai akimirkai užsičiaupiau, pasakė jis.
O ne. Jis susižadėjo. Arba, dar blogiau, jo mergina laukiasi. O gal išeina iš darbo.? Išsikrausto.? O gal išmetė mane.?
Giliai įkvėpiau ir nutaisiau nekantraujančią išraišką.
- Tai va... Mane atsiuntė čia, kad tau pasakyčiau... Ne. Siuntė Klarą, bet aš taip klaikiai tavęs pasiilgau, kad pasisiūliau vietoj jos.
- Pasakyk pagaliau.! - nekantraudama pertraukiau jį.
Jis nusijuokė - kaip buvau pasiilgusi to juoko.! - ir pataisė mano plaukų sruogą, kuri neklusniai atsiskyrė.
- Atvažiavau tam, kad tave išsivežčiau. - pasakė.
- Tai mane vis dėlto atleido. - sumurmėjau. - Nejau mano nuotraukos tokios prastos.?
- Ne, tavęs neatleido, maže. Ir tavo nuotraukos labai geros. Tau davė atostogų, kad pasiruoštum kelionei į Europą. Rugpjūčio vidury mes pradėsim turą po Europą ir stebėsim komandų pasiruošimą. Beje, mus perkelia į Jungtinės Karalystės padalinį.
Stovėjau ir žiūrėjau nieko nesuprasdama. Kevinas nusijuokė. Tada mano smegenys vėl ėmė funkcionuoti ir suspigusi iš laimės apkabinau jį.
Aš važiuoju į Europą.! Su Kevinu.! Mano gyvenimas nuostabus.! Nesvarbu, kad kurį laiką teks gyventi Didžiojoje Britanijoje. Bet kur, kad tik toliau nuo čia.!
- O kodėl į Jungtinę Karalystę.? - nurimusi paklausiau.
- Nejau neskaitei.? - jis nustebęs pažiūrėjo į mane. - NBA prasidėjo lokautas. Kurį laiką čia greičiausiai nebus ką veikti sporto žurnalistams. Su asociacijų posėdžiais gali susidoroti ir kiti.
- Pastaruoju metu aš nelabai kuo domėjausi, dički. Maniau, iki rugpjūčio vidurio pragersiu kepenis.
- Netikiu, kad čia taip blogai. - nusijuokė jis.
- Tu geriau prisitaikai nei aš. Kada išvažiuojam.?
Nekantravau greičiau dingti iš to kvailo festivalio.
- Rytoj. Tik tada atvažiuos Šeila, kuri tave pakeis.
- Šeila.? Jie žlugs. - nusijuokiau. Ji fotografuoja siaubingai.
Mudu ėjome per pievą, Kevinas man pasakojo apie dalykus, kuriuos praleidau. Staiga jo veido išraiška surimtėjo, jis atsisuko į mane.
- Nora, seniai norėjau tau pasakyti, tik neradau tam žodžių... - jis nutilo. Kantriai laukiau tęsinio. - Nora, aš vis dar tave myliu.
Dar kartą beveik sprogau iš džiaugsmo. Galva pradėjo suktis.
- Ir aš tave tebemyliu, Kevinai. - ištariau.
Jo ilgos rankos pakėlė mane nuo žemės ir prisitraukė prie savęs. Tada pabučiavo taip, kaip tik jis vienas mokėjo.
- Neįsivaizduoji, kaip aš šito pasiilgau. - unisonu pasakėme, kai bučinys baigėsi.
Nusijuokėme ir susikibę už rankų nuėjome pusryčiauti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą