2012 m. sausio 11 d., trečiadienis

Anna [23]

Perbraukiau ranka per plaukus, žiūrėdama į dangų. Buvo kelios dienos po Warped ir jau buvau namie. Na, naujuose namuose. Alanas pasiūlė atsikraustyt pas jį, nes žinojo, kad su tėvais nebegalėjau gyventi. Sutikau su dideliu malonumu ir tą pačią dieną, vos tik grįžom į LA, nukeliavom susirinkt mano daiktų. Mama buvo persiutus, tėvas net žodžio nepratarė, kol mama klykė ant manęs, kad esu tokia kvailė. Alanas buvo pasiruošęs su mama ginčytis ir jai įrodyti, kad ji apsirinka, bet jį sustabdžiau ir su šypsena veide paprašiau, kad man padėtų. Tai, mamą įsiutino dar labiau. Greitai sukroviau savo daiktus, kurių nebuvo tiek ir daug ir kartu Alanu sukrovėm viską į visureigį. Kai buvau tikra, kad viską pasiėmiau, neatsisukdama su Alanu išėjau iš to namo, kur praleidau visus 19-a savo metų. Nesigailėjau.
Alanas paliko mane vieną, kad įsikūrčiau, mat šaldytuvas buvo tuščias, tai jis iškeliavo į parduotuvę. Bedėliodama daiktus į savo naują kambarį, sulaukiau skambučio, kuris padarė mane labai laiminga.
-Klausau? – Paklausiau pridėjus telefoną prie ausies.
-Ar čia Anna? – Išgirdau moterišką balsą.
-Taip, čia ji. – Suraukiau antakius, nesuprasdama, kas galėtų man skambint.
-Skambina iš Rise Records. Aš esu Manda. Tu siuntei man nuotraukas per visą Warped. – Išgirdau paaiškinimą ir mano akys išsiplėtė. Įdomu, ko jai galėjo reikėt..?
-Tavo nuotraukos nuostabios, aišku, yra kur padirbėti, bet skambinu tau su pasiūlymu. Norėtume, kad dirbtum pastovia „Of Mice & Men“ fotografe. Nesvarbu, kur jie važiuotų, tu keliautum su jais. Ar skamba įdomiai? – Girdėjau šypseną jos balse ir atsisėdau ant žemės, netikėdama, kad man ką tik pasiūlė PASTOVŲ darbą.
-Tai skamba puikiai. – Iškosėjau, žiūrėdama į sieną. Širdis garsiai daužėsi į šonkaulius ir aš atsikvėpiau.
-Nuostabu. Susisieksiu su tavim per e-mail‘ą. Lauk žinių iš manęs ir džiaugiamės, kad dirbsi su mumis. – Nežinau kiek laiko sedėjau ant žemės ir stebėjau savo telefoną, netikėdama, kad tai tikrai, ką tik įvyko.
-Anna? – Mane išblaškė Alanas įeidamas į mano naują kambarį. Pakėliau akis ir pasižiūrėjau į jį.
-Kodėl tu ant žemės? – Jis atsitūpė priešais mane ir pagriebė mano galvą. Šyptelėjau jam, negalėdama suvaldyti trykštančio džiaugsmo.
-Spėk, kas keliaus su tavim į visus tavo koncertus, kaip tavo grupės fotografė? – Tyliai paklausiau, negalėdama atsikratyti savo šypsenos. Alanas išsižiojo kaip žuvis, stebėjo mane kelias sekundes, kol nepašoko nuo žemės ir nepradėjo rėkt iš džiaugsmo. Jis išbėgo iš mano kambario, o aš su nuostaba veide pakilau nuo žemės ir pasekiau paskui jį. Jis stovėjo virtuvėj su telefonu prie ausies, o šypsena jo veide tiesiog nušvietė visą kambarį.
-Ostinai, ją priėmė! – Išsišiepiau, atsiremdama į spintelę, nei kiek neatitraukdama akių nuo Alano. Jis pasisuko į mane ir išsišiepė.
-Supratau. Einu ruošt alkoholį. – Pradėjau juoktis, kad net ašaros pradėjo bėgt skruostais. Tai buvo nereali diena.
-Anna? – Pasisukau į Alaną ir šyptelėjau jam.
-Apie ką galvoji? – Jis paklausė, atsakydamas man šypsena.
-Galvoju, kad šiuo metu esu laimingiausia visame pasaulyje. – Šyptelėjau ir pabučiavau Alaną. Šis išsišiepė ir apkabino mane. Jo glėby jaučiaus taip, kad galėčiau nueit į pasaulio kraštą, nukaut didžiausias pabaisas ir nugalėt net pikčiausias raganas. Jaučiausi nenugalima.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą