Rytą pabudau suzvimbus telefonui. Užmiegotos akys kurį laiką atsisakė atsimerkti. Kai pagaliau jas atplėšiau ir pamačiau, kas skambina, nusišypsojau. Tam žmogui negalėjau atsakyti.
- Labas rytas. - pasisveikino su manimi, kai tik pakėliau ragelį.
- Labas. - mano balsas skambėjo siaubingai. Pridengusi ragelį atsikrenkščiau.
- Pažadinau, ar tam festivaly visiškai pragėrei balsą. - nusikvatojo.
- Pažadint pažadinai, bet ir geriu nemažai. - prisipažinau.
- O, ar kas nors negerai.? - Kevino balse girdėjau susirūpinimą.
- Žinai, čia daugiau ar mažiau viskas negerai. - nusijuokiau.
- Atvežu tau gerų naujienų. Susitvarkyk, aš už pusvalandžio būsiu. Nenoriu rast tavęs visiškai apgailėtinos. Susiimk, mergaite.
- Tu rimtai.?! - suspigau.
- Man atrodo, ką tik apkurtau. - nusijuokė. - Aš visiškai rimtai, brangute.
Pašokau iš lovos ir negalėjau nustygti vietoje. Kevinas atvažiuoja.! Aš išgelbėta.!
- Kevinai, tu ką tik privertei mane nusišypsoti. - stengdamasi, kad mano balsas skambėtų kuo rimčiau, pasakiau.
- Anksčiau tai nebūdavo labai sunku padaryti. - papriekaištavo. - Pasišnekėsim, kai atvažiuosiu. Eik apsirenk ką nors padoraus, maže.
- Būtinai, seni.
Padėjau ragelį ir dainuodama senas dainas ėmiau rengtis. Nebesvarbios buvo nei pagirios, nei visas nevykęs reikalas su Šonu. Kevinas tuoj bus čia. Kevinas tuoj bus čia. Čia bus Kevinas.!
Ta proga išlindusi iš dušo apsivilkau mėgstamą gėlėtą suknelę ir apsiaviau lengvas basutes su platforma. Šiek tiek pasidažiau ir ėmiau slampinėti po teritoriją, negalėdama nesišypsoti.
Pagaliau pro vartus įvažiavo juodas visureigis, iš jo išlipo aukštas tamsiaplaukis. Jo akis slėpė madingi akiniai nuo saulės, jis vilkėjo baltais marškinėliais ir juodais džinsais. Spjoviau į tai, kaip atrodau ir nubėgau prie jo. Jis apkabino mane ir pakėlė į orą. Kai pastatė ant žemės, nusiėmė akinius ir kritiškai nužvelgė.
- Nora... - pasakė priekaištingai.
- Kas yra.?
Gal pamiršau kokią nors svarbią aprangos dalį.? Apsižiūrėjau, viskas lyg ir buvo tvarkoje.
- Aš prašiau, kad apsirengtum padoriai.
Nusijuokėme ir nusivedžiau jį į žurnalistų autobusą, aprodžiau aplinką.
- Neįsivaizduoji kaip gera tave matyti, Kevinai. - po kurio laiko ištariau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą