Gulėjau žurnalistų autobuse ir stengiausi užmigti. Buvau išgėrusi tiek, kad bet kas kitas jau seniai būtų nusmigęs. Tik ne aš. Prieš akis iškilo prisiminimai iš to nelemto vakaro. Ėmiau gailėtis, kad neturiu su savimi butelio džino.
- Nora, žinai, kad man labai labai patinki.? - tada sakė Šonas.
- Porą kartų minėjai. - šypsojausi.
Jis apkabino mane kitaip nei visada ir ėmė bučiuoti mano lūpas, kaklą, pečius. Atstūmiau jį.
- Ne, Šonai. - pasakiau ir užsisagsčiau palaidinę.
- Kodėl ne.? Juk mes idealiai tinkam vienas kitam.
Jis vėl pamėgino mane prisitraukti. Stovėjau tvirtai įsispyrusi į autobuso grindis ir laukiau, kol jis supras, kad nepasiduosiu.
- Kas negerai, mažute.?
- Aš tam nepasiruošusi. - sumurmėjau.
- Oi, tik nereikia. Nesi tokia šventuolė. - tamsoje jis pavartė akis.
- Nežinau, kokia tau atrodau, bet aš tikrai ne paleistuvė.
Buvo baisu matyti kaip jis keičiasi. Kaip iš mielo vyruko tampa reikliu ir gašliu.
Jo ranka perbraukė per mano beveik nepridengtas kojas. Vos susivaldžiau nepradėjusi rėkti.
- Tik nesakyk, kad tu dar nekalta. - nusijuokė iš savo sąmojo.
Trenkiau jam per veidą ir pasiėmusi savo daiktus išlipau iš to kvailo autobuso. Tada prisigėriau su žurnalistais ir tik atsigulusi į lovą kelias minutes prieš užmigdama paverkiau.
Galbūt būčiau jam atleidusi, jei nebūčiau nugirdusi, kaip jis apšnekinėja mane su savo draugeliais. Mečiau jam į galvą tuščią alaus skardinę ir visą dieną slėpiausi nuo žmonių akių, glėbyje spausdama Jack Daniels butelį, nugvelbtą iš 3Oh!3 autobuso.
Pasiverčiau ant kito šono ir pasidaviau mieguistumui. Po kelių sekundžių jau miegojau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą