Pyškinau fotoaparatu be perstojo, nes visi geri pasirodymai vyko iš eilės, taigi prie tos pačios scenos tupėjau geras 5 valandas. Po to nukeliavau prie pagrindinės scenos, kur spėjau pamatyt ir nufotografuoti Paramore pasirodymą. Pamačius, kad kitas pasirodymas yra 3OH!3 iškart nukeliavau prie Nintendo 3DS scenos, kur grojo D.R.U.G.S. Po jų pasirodymo ant scenos užlipo Every Avenue. Vokalistas, visiškai netyčia pagavo mano žvilgsnį ir su šypsena veide mirktelėjo man. Perverčiau akis, bet vistiek nusišypsojau. Po kelių dainų iškeliavau į Ernie Ball sceną, kur vyko WIM pasirodymas. Vėl pyškinau fotoaparatu be perstojo ir padariau begalę gerų nuotraukų. Kai baigiau darbą buvo beveik 7 vakaro. Iki Warped koncertų galo buvo likusios dvi valandos. Pasiskubinau grįžti į autobusą, kad iki 9 spėčiau sutvarkyti nuotraukas ir jas išsiųsti. Atkeliavus į tuščią autobusą, prijungiau fotoaparatą prie laptopo ir kol jis kėlė nuotraukas ir jas žymėjo, išėjau į lauką parūkyt. Atsisėdau ant žemės prie autobuso ir prisidegiau cigaretę. Įtraukus dūmus giliai į plaučius, pasižiūrėjau į dangų. Man patiko būti čia, Warped, su „OM&M” grupe. Man patiko dirbti fotografe...
Susiraukiau ir vėl įtraukiau dūmus. Tai, keistai ramindavo. Pasižiūrėjau į pustuštį cigarečių pakelį ir vėl įtraukiau dūmą. Susimąsčiau, ar kas nors galėjo dirbti tokį darbą ir nerūkyti, nei nevartoti alkoholio. Man cigaretės būdavo bent šiokia tokia atsipalaidavimo forma. Alkoholis taip pat. Be jų, nežinojau, kaip atsikratyčiau streso.
Pabaigiau cigaretę ir pakilau nuo žemės, rankoje spausdama apmaitotą cigarečių pakelį. Dažniausiai rūkydavau dvi cigaretes iš eilės, bet kuo toliau ėjo Warped, tuo mažiau suvartojau vėžio lazdelių. Šyptelėjau sau, galvodama, kad Warped keičia žmonės. Taip, keičia, netgi pakeičia kvailus žalingus įpročius. Papurčius galvą, grįžau į autobusą ir puoliau prie darbo: sutvarkiau nuotraukas, suskirsčiau į skirtingus dokumentus, susegiau, išsiunčiau, įrašiau į kompaktą. Viską padarius, pasižiūrėjau į laikrodį. Buvo be kelių minučių 9, taigi vaikinai turėjo bet kurią akimirką grįžti.Sutvarkius laptopą ir visą įrangą, ją padėjau į jai skirtą vietą ir išsidrėbiau ant sofos kuris buvo autobuso priekyje. Nepraėjo net 5 minutės nuo to, kai pradėjau stebėti lubas, o į autobusą triukšmingai sugūžėjo vaikinai. Atsisėdau ir išsišiepiau.
-O, Anna! – Ostinas išsidrėbė prie manęs.
-Ką papasakosi? – Jis šyptelėjo, o aš perbraukiau ranka per plaukus.
-Šiandien jūsų nuotraukos buvo geriausios. – Šyptelėjau, o Ostinas iškėlė rankas į orą.
-O taip, mes kiečiausi. – Ostinas pradėjo mojuoti rankomis. Filas ir Tino prie jo prisidėjo, o Alanas atsisėdo prie manęs ir permetęs ranką per mano pečius, patraukė į save. Šeilis atsirado priešais mane ir numetė man Sour Patch Kids pakuotę ant kelių. Tikriausiai mano veidas nušvito, kaip mažo vaiko, nes Šeilis garsiai nusijuokė, o aš su milžiniška šypsena veide jam padėkojau.
-Kur planuojam šiandien vakarieniaut? – Tino paklausė, išsidrėbdamas ant kitos sofos. Filas ir Šeilis išsidrėbė šalia jo.
-Chick-Fil-A! – Ostinas, Šeilis ir Filas sušuko, o aš nusijuokiau, atidarydama savo guminukų pakuotę ir pagriebdama pirmą guminuką, kurį iš manęs atėmė Alanas.
-Ei... – Susiraukiau, o Alanas su miela šypsena veide, pabučiavo mane ir pakilo nuo sofos, nueidamas į autobuso galą, kur buvo mūsų gultai.
-Ką tu manai, Anna? – Ostinas paklausė manęs, su viską žinančia šypsena.
-Svarbu, kad gaučiau maisto. – Šyptelėjau, įsimesdama guminuką į burną.
-Nuspręsta, Chick-Fil-A! – Vaikinai puolė triukšmaut, kol Filas nukeliavo pas mūsų vairuotoją, kad pasakytų, kur mes vakarieniausim, o aš su šypsena veide sedėjau ant sofos ir galvojau, kad man tikrai labai pasisekė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą