2012 m. sausio 11 d., trečiadienis

Nora. Epilogas.

  Milžiniška arena. Sirgaliai garsiai skanduoja mylimos ir galingos komandos vardą. Aidi beveik niekam nežinomos valstybėlės vardas „Lietuva.!" Net ir aš, visiška svetimšalė, pajuntu meilę tai rinktinei. 
  Mano fotoaparatas netyli. Nenutrūkstamas spragsėjimas ir tūkstančiai atvaizdų. Kažkur toli tribūnose sėdi Kevinas, jis rašo rungtynių apžvalgą. Pasisuku ir akimis surandu jį kaip tik tą akimirką, kai ir jis ieško manęs fotografų apsupty. Nusišypsome vienas kitam ir toliau tęsiame darbus.
  Arenos šviesose žvilga ne tik parketas ar sušilę žaidėjų kūnai. Mirksi ne tik atakai likęs laikas švieslentėje. Šviečiant ryškioms lempoms, kas kartą man sujudėjus suspindi deimantas ant mano naujo papuošalo. Sužadėtuvių žiedas.
  Rugpjūtis buvo toks neįtikimai fantastiškas.! Mudu su Kevinu buvome trumpam sugrįžę į Los Andželą po kelionių Europoje. Vieną naktį mums vaikštant pažįstamu paplūdimiu, jis priklaupė ant vieno kelio ir ištarė tuos neįtikimus žodžius. Mano lengva suknelė plaikstėsi šiltame vėjyje, kažkur į smėlį nukrito ašara ir aš pasakiau Taip".  
  Nusišypsau prisiminusi tą naktį ir lekiu į tribūną. Kevinas įsikelia mano nuotraukas į kompiuterį ir atsirenka, kurias nori įdėti. Užprotestuoju ir parodau jam geresnę nuotrauką. Jis pabučiuoja mano skruostą ir dirba toliau. Po rungtynių bėgame imti interviu iš žaidėjų, padarau dar nuotraukų. Per spaudos konferenciją Kevinas užbaigia straipsnį ir patalpina į portalą. Didžiojoje Britanijoje mes pirmieji. Sumušame penkis ir pasidėję aparatūrą važiuojame į barą su kitais žurnalistais.
  Mano gyvenimas absoliučiai tobulas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą